vamzdinėti

vamzdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. iter. dem. vamzdinti 1: Vamzdinėjom jumus, o jūs nenorėjot šokinėti BBMt11,17. 2. prk. valkiotis, šlaistytis: Po dievmaldystei nėjo namo, ale vamzdinėjo po Besmegenių kaimą iki vakarui Tat. Buvo jaunikaitis, tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo, kaip čigonas nevamzdinėjo ir nepaleistuvavo, kaip begėdžiai to svieto daro Tat. \ vamzdinėti; pasivamzdinėti